ŽirniavaiSiS PUSkipariSIS - Chamaecyparis pisifera seima cupresacea
Introdukuotas. Paplitęs Japonijoje, Medis iki 50 m aukščio, kūgiška laja. Žievė plona, rausvai ruda, išilgai suaižė¬jusi, lupasi ilgomis juostelėmis. Šakos ho¬rizontalios, šakelių viršūnėlės nusvirusios. Medžio viršūnė taip pat nusvirusi. Spyg¬liai priešiniai, žvyniški, 3 mm ilgio, priploti prie šakelės, bet jų viršūnėlės atspurusios, todėl šakelės šiurkščios. Viršutinė spyglių pusė ryškiai žalia, žvilganti, apatinė mels¬vai baltai dėmėta. Mikrostrobilai rutuliš¬ki, maži, apie 2 mm skersmens, geltoni, po vieną šakelių galuose. Makrostrobilai ova¬lūs, pailgi, 2 mm ilgio, po vieną šakelių ga¬luose. Sporifikuoja prieš pradedant augti
ūgliams gegužės mėnesį. Kankorėžiai subręsta rugsėjo mėnesį ir netrukus pradeda aižytis. Jie rutuliški, apie 6 mm skersmens, ru¬di, sudaryti iš 10-12 priešinių skydiskų sėklažvynių. Prie kiekvie¬no sėklažvynio paprastai po 2 sėklas. Jos plokščios, rudos, 2 mm ilgio, apgaubtos odiškais plačiais sparneliais.
Lietuvoje žirniavaisis puskiparisis retai auginamas parkuose ir sodybose. Auga lėtai, mėgsta vidutinio derlingumo purius drėg¬nokus dirvožemius. Šviesomėgis, bet neblogai pakenčia nedidelę paunksmę, jautrus šalčiui ir sausroms. Kaip ir daugelis kitų pus¬kiparisiu rūšių, reiklus oro drėgmei.
Dažnesnės veislės: 'Argenteovariegata' - šakelių viršūnėlės si¬dabriškai baltai margos; 'Aurea' - šakelės aukso geltonumo, lajos gilumoje1 žalios;'Aureovariegata' - šakelės su įvairaus ilgio auksi¬nės spalvos atkarpomis;